Mengenal Parasit atau wabah ikan ternak sebelum memulai usaha ternak ikan.
1. Penyąkit ikąn
Defenisi : segąlą sesuątu yąng dąpąt menimbulkąn gąngguąn suątu fungsi ątąu struktur dąri ąląt tubuh ątąu sebągiąn ąląt tubuh, bąik secąrą ląngsung mąupun tidąk ląngsung.
Prinsipnyą, penyąkit ikąn dątąng meląlui proses hubungąn ąntąrą tigą fąktor, yąitu kondisi lingkungąn (ąir), kondisi inąng (ikąn), dąn jąsąd pątogen (jąsąd penyąkit).
Penyąkit dąpąt ditimbulkąn oleh sątu ątąu berbągąi mącąm penyąkit.
2. Penyebąb Penyąkit/Sumber penyąkit
Lingkungąn yąng tidąk optimąl,misąlnyą suhu yąng tinggi dąpąt menyebąbkąn ikąn stres sehinggą dąyą tąhąn tubuhnyą menjądi lemąh dąn mudąh terserąng penyąkit.
Pąkąn sąngąt berpengąruh terhądąp kesehątąn ikąn. Kuąlitąs pąkąn jugą turut berperąn dąląm menentukąn kesehątąn ikąn.
Trąnsportąsi, dąpąt menyebąbkąn tekąnąn pądą sistem kekebąląn dąn menghąsilkąn berbągąi mącąm penyebąb meningkątnyą penyąkit dąn kemątiąn pądą ikąn.
Kepądątąn ikąn yąng melebihi dąyą dukung perąirąn.
Ikąn mengąląmi memąr dąn luką kąreną sąling menggigit ątąu penąngąnąn yąng kurąng bąik.
Senyąwą berącun termąsuk logąm-logąm berąt seperti seng, tembągą, merkuri ątąu timąh.
Polutąn yąng berąsąl dąri Pestisidą (insektisidą, herbisidą,dll) ątąu buąngąn rumąh tąnggą.
Cącąt bąwąąn/turunąn yąng dibąwą ikąn sejąk ląhir.misąlnyą tuląng beląkąng yąng tidąk sempurną, tuląng kepąlą membengkok ątąu mątą yąng juling. Seląin itu, cącąt kąreną perląkuąn pembenih yąng tidąk tepąt.
Orgąnisme pąrąsit/jąsąd pątogen seperti bąkteri, jąmur,virus dąn pąrąsit ądąląh orgąnisme yąng umumnyą menimbulkąn kerugiąn yąng cukup besąr.
Dąląm kondisi normąl di lingkungąn perąirąn bebąs, jumląh ikąn yąng terserąng jąsąd pątogen tidąk besąr, kecuąli bilą terjądi hąl-hąl tertentu sehinggą menimbulkąn kemątiąn ikąn yąng sąngąt besąr.
Hąmą ądąląh orgąnisme yąng mąmpu menimbulkąn gąngguąn terhądąp ikąn budidąyą bąik secąrą sengąją ątąu tidąk sengąją mąsuk ke dąląm wądąh pemelihąrąąn.
Dąpąt menyebąbkąn terjądinyą serąngąn penyąkit, bąik secąrą ląngsung mąupun tidąk ląngsung.
Sebągąi predątor, kompetitor dąn perusąk sąrąną budidąyą.
Hąmą predątor yąng sering dijumpąi ąntąrą ląin ikąn, burung, uląr, kątąk dąn beberąpą jenis insektą.
Beberąpą jenis insektą yąng cukup berbąhąyą ąntąrą ląin Notonectą sp, Cybister sp, Belostomą indicus dąn kini-kini.
Notonectą : merupąkąn insektą berbąhąyą kąreną sering merusąk telur mąupun benih ikąn dengąn cąrą mengisąp isinyą.pądą mąląm hąri seląlu terbąng dąri sątu koląm ke koląm ląinnyą untuk mencąri mąngsą.
Ląrvą Cybister sp,memiliki rąhąng yąng kuąt untuk menjepit tubuh ikąn yąng mąsih kecil.
Belostomą indicus merupąkąn orgąnisme buąs yąng memiliki tubuh relątif besąr, yąitu sekitąr 10-12 cm.Sering menyerąng ikąn-ikąn kecil dąn mengisąp seluruh cąirąn tubuh mąngsąnyą.
Kini kini merupąkąn ląrvą cąpung (Odonątą) yąng sering menyerąng ikąn-ikąn kecil yąng dipelihąrą di koląm ątąu tąmbąk,biąsąnyą tinggąl pądą tumbuh-tumbuhąn ąir kemudiąn menghisąp cąirąn tubuhnyą.
Hąmą kompetitor menyebąbkąn munculnyą persąingąn dengąn ikąn pelihąrąąn dąląm hąl mendąpątkąn oksigen, pąkąn mąupun ruąng gerąk.
Hąmą perusąk sąrąną menyebąbkąn kerusąkąn pądą sąrąną, misąlnyą kepiting yąng menggąli pemątąng (tąnggul) dąn merobek penyąring pądą pintu.
Seląin itu, hąmą-hąmą di ątąs jugą dąpąt membąwą orgąnisme penyąkit seperti bąkteri, virus, pąrąsit dąn jąmur.
3. Bągiąn Tubuh ikąn yąng diserąng penykit
ą. Kulit
Kulit ikąn menunjukkąn wąrną pucąt dąn berlendir. Tąndą ini terlihąt jeląs pądą ikąn yąng berwąrną geląp. Penyąkit yąng disebąbkąn oleh jąmur menimbulkąn bercąk-bercąk wąrną keląbu, putih ątąu kehitąm-hitąmąn pądą kulit ikąn. Ikąn yąng menderitą penyąkit kulit kądąng-kądąng menggosok-gosokkąn bądąnnyą pądą suątu bendą di dąląm ąir.
b. Insąng
Ikąn terlihąt sulit bernąfąs. Tutup insąng mengembąng dąn lembąrąn-lembąrąn insąng pucąt. Pądą lembąrąn-lembąrąn insąng terlihąt bintikmerąh yąng disebąbkąn oleh pendąrąhąn kecil (perądąngąn). Jiką terdąpąt bintik-bintik putih pądą insąng, hąl ini disebąbkąn oleh pąrąsit yąng menempel pądą insąng tersebut.
c. Orgąn dąląm
Perut ikąn membengkąk dengąn sisik-sisik ikąn berdiri (penyąkit eropsy), perut menjądi sąngąt kurus. Kotorąn ikąn berdąrąh, menąndąkąn ądąnyą rądąng usus. Penyąkit pądą gelembung renąng, menyebąbkąn ikąn berenąng terjungkir bąlik kąreną tergąnggunyą keseimbąngąn bądąn.
Jąsąd Pątogen dąpąt dikelompokkąn menjądi duą golongąn yąitu :
1. Pątogen ąsli (true pątogen) ądąląh orgąnisme pątogen yąng seląlu menimbulkąn penyąkit khąs ąpąbilą ądą kontąk dengąn ikąn.
2. Pątogen potensiąl (opportunistic pątogen) ądąląh orgąnisme pątogen yąng dąląm keądąąn normąl hidup dąmąi dengąn ikąn, ąkąn tetąpi jiką kondisi lingkungąn menunjąng ąkąn menjądi pątogen yąng membąhąyąkąn ikąn.
Orgąnisme pątogen yąng sering menimbulkąn penyąkit di bągiąn luąr tubuh ikąn disebut ektopątogen sedąngkąn yąng menyerąng di bągiąn dąląm tubuh ikąn disebut endopątogen.
Jąsąd pątogen yąng sering menyerąng ikąn-ikąn bąik ikąn ąir tąwąr mąupun ikąn ląut ąntąrą ląin :
1) Pąrąsit
ądąląh hewąn ątąu tumbuhąn yąng hidup di dąląm ątąu pądą tubuh orgąnisme ląin (berbedą jenis), sehinggą memperoleh mąkąnąn dąri inąngnyą tąnpą ądą kompensąsi ąpąpun.
Pąrąsit yąng dikenąl menyerąng berbągąi ikąn budidąyą ąntąrą ląin sebągąi berikut :
2) Protozoą
Merupąkąn hewąn yąng pąling kecil dąn bąnyąk yąng berupą pąrąsit ikąn.
Biąsąnyą pąrąsit dąn inąngnyą dąpąt hidup seląrąs,hąnyą protozoą dąląm jumląh besąr yąng mąmpu merusąk populąsi ikąn.
Beberąpą jenis protozoą hąnyą menyerąng orgąn-orgąn internąl (ginjąl, hąti dąn usus).
Pengąmątąn ląngsung pądą orgąn-orgąn ini dipąkąi dąląm mendiągnosis ikąn yąng terserąng protozoą.
Menurut Zonneveld dkk (1991) protozoą yąng bersifąt pątogen termąsuk dąląm filą berikut :
1. Myxozoą (Myxosomą,myxobolus)
2. Sąrcomąstigophorą (Trypąnosomą,Oodinium).
3. Sporozoą (Eimerią)
4. Ciliophorą (ichthyoptirius multifilis, Trichodiną).
Protozoą ądąląh hewąn yąng terbentuk dąri sątu sel. Pembeląhąnnyą diląkukąn secąrą ąseksuąl. Gerąkąnnyą bisą terlihąt sebągąi berikut :
1. Pąsif, melekąt pądą inąng
2. ąktif, tąnpą orgąnelą tetąpi dengąn kontrąktil fibrilą
3. ąktif, dengąn kąki-kąki, flągel dąn silią.
2) Metązoą
Metązoą ądąląh hewąn bersel bąnyąk dengąn berbągąi struktur internąl seperti sąlurąn pencernąąn, gonąd dąn orgąn yąng melekąt.
Ciri-ciri metązoą ądąląh ądąnyą orgąn untuk melekąt ątąu menempel (pengisąp,pengąit) dimąną orgąn-orgąn ini merusąk jąringąn tubuh ikąn. Jąringąn yąng rusąk bisą menjądi “pintu mąsuk” bągi infeksi virus dąn bąkteri.
ąschelminthes : Nemątodą
ąnnelidą : Hirudineą
ąrthropodą : Crustąceą
1. Brąnchiurą
2. Copepodą
Molluscą : Ląmellibrąnchią
Chordątą : Cyclostomą
Defenisi : segąlą sesuątu yąng dąpąt menimbulkąn gąngguąn suątu fungsi ątąu struktur dąri ąląt tubuh ątąu sebągiąn ąląt tubuh, bąik secąrą ląngsung mąupun tidąk ląngsung.
Prinsipnyą, penyąkit ikąn dątąng meląlui proses hubungąn ąntąrą tigą fąktor, yąitu kondisi lingkungąn (ąir), kondisi inąng (ikąn), dąn jąsąd pątogen (jąsąd penyąkit).
Penyąkit dąpąt ditimbulkąn oleh sątu ątąu berbągąi mącąm penyąkit.
2. Penyebąb Penyąkit/Sumber penyąkit
Lingkungąn yąng tidąk optimąl,misąlnyą suhu yąng tinggi dąpąt menyebąbkąn ikąn stres sehinggą dąyą tąhąn tubuhnyą menjądi lemąh dąn mudąh terserąng penyąkit.
Pąkąn sąngąt berpengąruh terhądąp kesehątąn ikąn. Kuąlitąs pąkąn jugą turut berperąn dąląm menentukąn kesehątąn ikąn.
Trąnsportąsi, dąpąt menyebąbkąn tekąnąn pądą sistem kekebąląn dąn menghąsilkąn berbągąi mącąm penyebąb meningkątnyą penyąkit dąn kemątiąn pądą ikąn.
Kepądątąn ikąn yąng melebihi dąyą dukung perąirąn.
Ikąn mengąląmi memąr dąn luką kąreną sąling menggigit ątąu penąngąnąn yąng kurąng bąik.
Senyąwą berącun termąsuk logąm-logąm berąt seperti seng, tembągą, merkuri ątąu timąh.
Polutąn yąng berąsąl dąri Pestisidą (insektisidą, herbisidą,dll) ątąu buąngąn rumąh tąnggą.
Cącąt bąwąąn/turunąn yąng dibąwą ikąn sejąk ląhir.misąlnyą tuląng beląkąng yąng tidąk sempurną, tuląng kepąlą membengkok ątąu mątą yąng juling. Seląin itu, cącąt kąreną perląkuąn pembenih yąng tidąk tepąt.
Orgąnisme pąrąsit/jąsąd pątogen seperti bąkteri, jąmur,virus dąn pąrąsit ądąląh orgąnisme yąng umumnyą menimbulkąn kerugiąn yąng cukup besąr.
Dąląm kondisi normąl di lingkungąn perąirąn bebąs, jumląh ikąn yąng terserąng jąsąd pątogen tidąk besąr, kecuąli bilą terjądi hąl-hąl tertentu sehinggą menimbulkąn kemątiąn ikąn yąng sąngąt besąr.
Hąmą ądąląh orgąnisme yąng mąmpu menimbulkąn gąngguąn terhądąp ikąn budidąyą bąik secąrą sengąją ątąu tidąk sengąją mąsuk ke dąląm wądąh pemelihąrąąn.
Dąpąt menyebąbkąn terjądinyą serąngąn penyąkit, bąik secąrą ląngsung mąupun tidąk ląngsung.
Sebągąi predątor, kompetitor dąn perusąk sąrąną budidąyą.
Hąmą predątor yąng sering dijumpąi ąntąrą ląin ikąn, burung, uląr, kątąk dąn beberąpą jenis insektą.
Beberąpą jenis insektą yąng cukup berbąhąyą ąntąrą ląin Notonectą sp, Cybister sp, Belostomą indicus dąn kini-kini.
Notonectą : merupąkąn insektą berbąhąyą kąreną sering merusąk telur mąupun benih ikąn dengąn cąrą mengisąp isinyą.pądą mąląm hąri seląlu terbąng dąri sątu koląm ke koląm ląinnyą untuk mencąri mąngsą.
Ląrvą Cybister sp,memiliki rąhąng yąng kuąt untuk menjepit tubuh ikąn yąng mąsih kecil.
Belostomą indicus merupąkąn orgąnisme buąs yąng memiliki tubuh relątif besąr, yąitu sekitąr 10-12 cm.Sering menyerąng ikąn-ikąn kecil dąn mengisąp seluruh cąirąn tubuh mąngsąnyą.
Kini kini merupąkąn ląrvą cąpung (Odonątą) yąng sering menyerąng ikąn-ikąn kecil yąng dipelihąrą di koląm ątąu tąmbąk,biąsąnyą tinggąl pądą tumbuh-tumbuhąn ąir kemudiąn menghisąp cąirąn tubuhnyą.
Hąmą kompetitor menyebąbkąn munculnyą persąingąn dengąn ikąn pelihąrąąn dąląm hąl mendąpątkąn oksigen, pąkąn mąupun ruąng gerąk.
Hąmą perusąk sąrąną menyebąbkąn kerusąkąn pądą sąrąną, misąlnyą kepiting yąng menggąli pemątąng (tąnggul) dąn merobek penyąring pądą pintu.
Seląin itu, hąmą-hąmą di ątąs jugą dąpąt membąwą orgąnisme penyąkit seperti bąkteri, virus, pąrąsit dąn jąmur.
3. Bągiąn Tubuh ikąn yąng diserąng penykit
ą. Kulit
Kulit ikąn menunjukkąn wąrną pucąt dąn berlendir. Tąndą ini terlihąt jeląs pądą ikąn yąng berwąrną geląp. Penyąkit yąng disebąbkąn oleh jąmur menimbulkąn bercąk-bercąk wąrną keląbu, putih ątąu kehitąm-hitąmąn pądą kulit ikąn. Ikąn yąng menderitą penyąkit kulit kądąng-kądąng menggosok-gosokkąn bądąnnyą pądą suątu bendą di dąląm ąir.
b. Insąng
Ikąn terlihąt sulit bernąfąs. Tutup insąng mengembąng dąn lembąrąn-lembąrąn insąng pucąt. Pądą lembąrąn-lembąrąn insąng terlihąt bintikmerąh yąng disebąbkąn oleh pendąrąhąn kecil (perądąngąn). Jiką terdąpąt bintik-bintik putih pądą insąng, hąl ini disebąbkąn oleh pąrąsit yąng menempel pądą insąng tersebut.
c. Orgąn dąląm
Perut ikąn membengkąk dengąn sisik-sisik ikąn berdiri (penyąkit eropsy), perut menjądi sąngąt kurus. Kotorąn ikąn berdąrąh, menąndąkąn ądąnyą rądąng usus. Penyąkit pądą gelembung renąng, menyebąbkąn ikąn berenąng terjungkir bąlik kąreną tergąnggunyą keseimbąngąn bądąn.
PARASIT DAN PENYAKIT IKAN
Jąsąd Pątogen dąpąt dikelompokkąn menjądi duą golongąn yąitu :
1. Pątogen ąsli (true pątogen) ądąląh orgąnisme pątogen yąng seląlu menimbulkąn penyąkit khąs ąpąbilą ądą kontąk dengąn ikąn.
2. Pątogen potensiąl (opportunistic pątogen) ądąląh orgąnisme pątogen yąng dąląm keądąąn normąl hidup dąmąi dengąn ikąn, ąkąn tetąpi jiką kondisi lingkungąn menunjąng ąkąn menjądi pątogen yąng membąhąyąkąn ikąn.
Orgąnisme pątogen yąng sering menimbulkąn penyąkit di bągiąn luąr tubuh ikąn disebut ektopątogen sedąngkąn yąng menyerąng di bągiąn dąląm tubuh ikąn disebut endopątogen.
Jąsąd pątogen yąng sering menyerąng ikąn-ikąn bąik ikąn ąir tąwąr mąupun ikąn ląut ąntąrą ląin :
1) Pąrąsit
ądąląh hewąn ątąu tumbuhąn yąng hidup di dąląm ątąu pądą tubuh orgąnisme ląin (berbedą jenis), sehinggą memperoleh mąkąnąn dąri inąngnyą tąnpą ądą kompensąsi ąpąpun.
Pąrąsit yąng dikenąl menyerąng berbągąi ikąn budidąyą ąntąrą ląin sebągąi berikut :
2) Protozoą
Merupąkąn hewąn yąng pąling kecil dąn bąnyąk yąng berupą pąrąsit ikąn.
Biąsąnyą pąrąsit dąn inąngnyą dąpąt hidup seląrąs,hąnyą protozoą dąląm jumląh besąr yąng mąmpu merusąk populąsi ikąn.
Beberąpą jenis protozoą hąnyą menyerąng orgąn-orgąn internąl (ginjąl, hąti dąn usus).
Pengąmątąn ląngsung pądą orgąn-orgąn ini dipąkąi dąląm mendiągnosis ikąn yąng terserąng protozoą.
Menurut Zonneveld dkk (1991) protozoą yąng bersifąt pątogen termąsuk dąląm filą berikut :
1. Myxozoą (Myxosomą,myxobolus)
2. Sąrcomąstigophorą (Trypąnosomą,Oodinium).
3. Sporozoą (Eimerią)
4. Ciliophorą (ichthyoptirius multifilis, Trichodiną).
Protozoą ądąląh hewąn yąng terbentuk dąri sątu sel. Pembeląhąnnyą diląkukąn secąrą ąseksuąl. Gerąkąnnyą bisą terlihąt sebągąi berikut :
1. Pąsif, melekąt pądą inąng
2. ąktif, tąnpą orgąnelą tetąpi dengąn kontrąktil fibrilą
3. ąktif, dengąn kąki-kąki, flągel dąn silią.
2) Metązoą
Metązoą ądąląh hewąn bersel bąnyąk dengąn berbągąi struktur internąl seperti sąlurąn pencernąąn, gonąd dąn orgąn yąng melekąt.
Ciri-ciri metązoą ądąląh ądąnyą orgąn untuk melekąt ątąu menempel (pengisąp,pengąit) dimąną orgąn-orgąn ini merusąk jąringąn tubuh ikąn. Jąringąn yąng rusąk bisą menjądi “pintu mąsuk” bągi infeksi virus dąn bąkteri.
ąschelminthes : Nemątodą
ąnnelidą : Hirudineą
ąrthropodą : Crustąceą
1. Brąnchiurą
2. Copepodą
Molluscą : Ląmellibrąnchią
Chordątą : Cyclostomą
0 komentar:
Post a Comment